Vynmedžio sandara
Šaknys:
Pagrindinės – į žemę įsiskverbia iki 2-5 metrų , o esant vandens trūkumui ir dar giliau.
Šoninės – auga iš požeminės augalo stiebo dalies ir 20-50 cm gylyje į šalis driekiasi 4-5 metrus.
Rasos – išauga iš viršutinės požemyninės kamieno dalies ir būna išsidėsčiusios 5-15 cm gylyje. Jas reikia kas 2-3 metus pašalinti, kad geriau vystytusi pagrindinės ir šoninės šaknys.
Kamienas – tai centrinė vynmedžio krūmo dalis. Kamienas būna trumpas, vidutinis arba ilgas.
Rankovė – tai daugiametė vynmedžio šaka. Kartu su kamienu jos sudaro vynmedžio skeletą. Jame vynmedis kaupia maisto medžiagas.
Ragelis – pernykštė vynmedžio šaka, sutrumpinta iki 2 pumpurų. Iš jos kitais metais išaugs 2 pakaitiniai ūgliai. Ant rankovės gali būti vienas ar keli rageliai.
Vaisiaūgliai – tai vienmečiai subrendę ūgliai. Iš jų pumpurų kitais metais išaugs pirmamečiai derantys ūgliai. Vaisiaūgliai išauga tik iš antrametės medienos.
Pakaitinis ūglys, tai ūglys genėjimo metu patrumpintas virš 2-jo pumpuro. Iš jo per vasarą išaugs pakaitiniai ūgliai.
Vilkūglis – ūglys, išaugęs iš miegančių pumpurų, esančių senoje medienoje. Vilkūglius galima panaudoti vynmedžiui atnaujinti.
Pirmamečiai ūgliai – žali šių metų ūgliai. Ant jų išauga lapai, kekės, pumpurai, posūniai ir ūsai. Pasibaigus vegetacijai ir nukritus lapams jie tampa vienmečiais ūgliais.
Bamblys – ūglio sustorėjimai. Iš bamblių išauga lapai. Jie išsidėstę kairėje ir dešinėje ūglio pusėje. Ant apatinių 3-5 ūglio bamblių auga tik lapai, ant kitų bamblių, priešais lapą – žiedynai. Dar aukščiau vietoj žiedynų išauga ūsai.
Tarpbambliai – tarpai tarp bamblių, kurie gali būti nuo 4 cm iki 20 cm. Iš tarpbamblių ilgio sprendžiama, kaip greitai auga ūglys.
Pumpurai – lapkočio pažastyje esanti akutė, kurioje yra 3-6 pumpurai. Vidurinis pumpuras būna stipriausias, dar vadinamas centriniu pumpuru. Jeigu nunyksta centrinis pumpuras, prasikala šalutinis ir leidžia ūglį.
Miegantysis pumpuras – senoje medienoje esantis ir galintis kelerius metus nesprogti pumpuras. Jiems išsprogus, išauga stiprūs ūgliai – vilkaūgliai.
Posūniai – vasara iš lapkočio apačioje esančio šalutinio pumpuro išaugę ūgliai.
Lapai – juose vyksta fotosintezė, kurios metu gaunami angliavandeniai, reikalingi uogoms užauginti. Vynuogininkai iš lapų ir kekių santykio gali spręsti apie būsimo derliaus kokybę.
Žiedynai išauga ant pirmamečio ūglio, priešingoje pusėje negu lapas. Ant vaisiaūglio paprastai būna 1-3 žiedynai.
Žiedai. Daugumos kultūrinių vynmedžių žiedai – dvilyčiai. Kai kurių veislių žiedai nors ir dvilyčiai, bet jų kuokeliai neišsivystę. Jų žiedadulkės būna sterilios. Tokie žiedai vadinami moteriškais. Juos apdulkina šalia augantys ir tuo pat metu žydintis kitų veislių vynmedžiai.
Vaisius – uoga. Jų žievė padengta silpna vaškine apnaša. Pagal paskirtį vynuogės skirstomos į stalo – valgymui ir technines – vynui bei sultims gaminti. Uogos būna skirtingų formų bei dydžių.
Kekės būna tankios, vidutinio sandarumo ir purios. Įvairių vynmedžių veislių kekių forma labai skirtinga. Jos būna cilindriškos, kūgiškos, sparnuotos ir šakotos.