Tikroji miltligė
Ligą sukelia vynmedinis miltgrybis (Uncinula necator (Schweinitz) Burril, konidijų stadijoje – Oidium tucheri Berk). Šios ligos sukėlėjai žiemoja pumpuruose ir senos medienos žievės plyšiuose. Liga ypač suaktyvėja esant labai karštoms dienoms ir vėsioms naktims.
Pažeidžiamos visos žalios vynmedžio dalys, taip pat ir uogos. Stipri infekcija gali deformuoti lapus, jie išdžiūsta ir nukrenta anksčiau laiko. Uogos pasidengia baltomis apnašomis, skilinėja ir nesunoksta.
Amerikietiškos veislės ir tarprūšiniai hibridai, turintys daugiau vitis labrusca genų, yra atsparesni šiai ligai negu iš Europos kilusios vitis vinifera veislės.
Simptomai ir eiga
- Grybas padengia viršutinę ir apatinę lapų puses, ūglius ir uogas balta grybiena.
- Liga jaunus ūglius pažeidžia gana anksti – jie papilkėja, deformuojasi, lėčiau vystosi, jų lapai raukšlėjasi.
- Ūgliai padengiami baltu pūkeliu, po kuriuo jiems medėjant atsiranda rudos, o vėliau juodos netaisyklingos formos dėmės.
- Lapus pažeidžia ištisus arba dėmėmis. Ant lapų atsiranda balkšvos dėmės, primenančios pabarstytus miltus.
- Pažeisti žiedynai, kekės ir ūglių galiukai atrodo tarsi apibarstyti miltais ar pelenais.
- Pažeistos uogos pasidengia baltu pūkeliu, vėliau suskyla, džiūna ir netinka vartojimui.
Prevencinės priemonės ir gydymas
Tinka visi patarimai, kaip ir nuo netikrosios miltligės
- Pastebėję ligos požymius purkškite fungicidu Topas 100EC. Veiklioji medžiaga – penkozanolis
- Siera (prevencijai):
- Naudokite 0,2 – 1% koloidinės sieros tirpalą arba kalkių ir sieros nuovirą (Kalifornijos skystį) : kalkės, siera ir vanduo santykiu 1:2:17.
- Sezono pabaigoje, uogoms nokstant, ligai pristabdyti pukškite valgomosios sodos 0,5% tirpalu.